Kulinarinės idilės A3 skyriuje: kvapų ir šypsenų simfonija
Kiekvieną savaitę A3 skyriuje įsikuria ypatinga alchemija – virtuvėje susilieja garsai, kvapai ir šypsenos. Čia ne tik kepama ir veriama, čia kuriama atmintis. Makaronų keptuvėje šnypščia česnakas, troškinyje burbuliuoja mėsa, o orą užplūsta šilti Kuršėnų vyniotinio kvapai. Bet svarbiausia – čia būna gyva.
Kai kur nors pasigirsta: "Ar norėtum padėti pjaustyti daržoves?" – atsakymas beveik visada teigiamas. Rankos, kartais nerangios, bet kupinos noro, ima peilį. Morkos ir svogūnai tampa menininkų drobe, o kiekvienas gabaliukas – mažu kulinariniu pasiekimu.
Virtuvėje kyla garai, o ore kabo kvapai, kuriuos galima beveik paliesti – česnakinis makaronų kvapas maišosi su troškinio sultingumu ir saldžiu kepto vyniotinio aromatu. A3 skyriuje kulinarinės popietės tampa daugiau nei paprastu maisto gaminimu – čia kuriamas bendrumas, atgyja seni receptai, o kiekvienas gabalėlis atneša šilumos.
Makaronai čia tampa meno kūriniu – vieni mėgsta aštrų pomidorų užpilą, kiti – švelnų sūrio tirštį. Kai keptuvėje pradeda šnypšti česnakas, visi nusisuka link keptuvės – tas kvapas tiesiog priverčia nusišypsoti. Pokalbis vėl sukasi apie skonius, kurie sujungia.
O tada ateina vyniotinio metas. Pirštai įsijungia į magiją – miltai, kiaušiniai, grietinėlė ir šiek tiek druskos susilieja į minkštą, elastingą masę. Kai kurie prisimena, kaip motina ar močiutė taip pat minkydavo tešlą, ir tada virtuvėje užsimezga pokalbiai apie senoves receptus. Tešla, kurią minkė keturios rankos, dabar tampa bendru kūriniu. Kai kuriems sunkiausia iškočioti tobulą apskritimą, bet tai tik daro daugiau juoko. "Tai ne apskritimas, o modernus menas!" – girdisi komentaras, ir visi juokiasi. Įdaras – tai jau kiekvieno fantazijos reikalas. Šį kartą buvo naudotas tradicinis įdaras su varške ir cinamonu.
Utenos socialinės globos namuose kiekviena kulinarinė akimirka yra šventė. Čia gaminami ne tik patiekalai, bet ir gerumas. Čia verdama ne tik sriuba, bet ir atmintis. Čia kiekvienas valgis – tai dar vienas gražus istorijos puslapis, kurį rašome kartu.
Kai valgis paruoštas, stalui suteikiamas šventiškumas – nors ir paprastas. Lėkštės išdėstytos su meile, nes čia svarbu ne tik pavalgyti, bet ir būti kartu. Atsisėdama lėtai, ragaujama atidžiai, o pokalbiai plūsta kaip gardus padažas.
Taip gimsta stebuklas – žmonės, kurie ryte atėjo kaip atskiri asmenys, dabar jaučiasi kaip viena šeima. Nes virtuvėje mes dalinamės ne tik receptais, bet ir savo istorijomis. Kiekvienas patiekalas tampa tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp prisiminimų ir naujų pokalbių.
